kukštelti

kùkštelti, -i (-ia), -ėjo (-ė) žr. kukštelėti: 1. Aš pridėsiu kaltą, tu kùkštelk Dkš. Būčiau kriaunimi [peilio] kùkštelęs, ir būt likęs ant kelio [pritrenktas] Kt. 2. Kùkštelk jam į ausį Plv.